Klientas: įmonė, kurios darbuotojai dirba virtualiose darbo vietose dviejų Proxmox serverių aplinkoje. Įmonės pavadinimo neskelbiame.
Problema
Įmonė turėjo pagrindinį ir „atsarginį“ serverį ir buvo rami: jei vienas sugestų, darbas persikeltų į kitą. Atlikome abiejų serverių auditą ir radome tris dalykus, apie kuriuos vadovai nežinojo:
- Replikacija neveikė. Atsarginiame serveryje buvo pagrindinio serverio kopija, bet ji nebuvo atnaujinama nuo pavasario.
- Diskai be veidrodžio. Abiejuose serveriuose duomenys buvo paskirstyti per du diskus be dubliavimo. Sugedus bet kuriam diskui, prarandamos visos to serverio virtualios mašinos.
- Atmintis paskirstyta daugiau, nei jos yra. Virtualioms mašinoms buvo priskirta daugiau RAM nei fiziškai turi serveris – esant apkrovai, sistema galėtų išjungti vieną iš jų.
Ką padarėme
- Pateikėme ataskaitą su rizikomis ir sprendimais, įskaitant, kaip diskus paversti veidrodžiu be prastovos.
- Įdiegėme abiejų serverių ir tinklo disko stebėseną: diskų būklė, temperatūros, atsarginių kopijų amžius.
- Su vadovu suderinome kopijų politiką: kasdien kopijuojamas svarbiausias serveris su apskaitos programa, o apie kiekvieną praleistą kopiją stebėsena praneša per 36 valandas.
- Sutvarkėme atnaujinimų šaltinius, kad serveriai vėl galėtų gauti atnaujinimus.
Rezultatas
Vietoj tariamo saugumo įmonė dabar turi tikrą vaizdą: kas apsaugota, kas ne, ir ką tvarkyti pirmiausia. Svarbiausių duomenų kopijos stebimos automatiškai, todėl nepastebėta sena kopija nebepasikartos.
Ko išmokome
„Turime atsarginį serverį“ ir „atsarginis serveris veikia“ yra du skirtingi teiginiai. Tikrinti reikia ne tai, ar kopija egzistuoja, o tai, ar ji šviežia ir ar iš jos pavyktų atkurti darbą.
Plačiau: IT auditas, serveriai ir atsarginės kopijos.